Istorija apie sugriautą gyvenimą
_
Ši istorija apie vieną mano draugę (šiuo metu ji jau pensininkė).
Kai ji buvo jauna, ją labai žiauriai išprievartavo. Po šio išprievartavimo ji pastojo.
Įpusėjus 6 nėštumo mėnesiui, ji pasidarė abortą. Bet pažįstama akušerė,
padariusi abortą, pasiūlė jai pažiūrėti į „vaisių“ Kai ši moteris pamatė savo
berniuką, ji prarado sąmonę... Gydytojas buvo įsiutęs! Juk jis, šį berniuką vadino „vaisiumi“... Kai
mano pažįstamos mama sužinojo apie visą tai, (ji gyveno kitame mieste), pasakė
jog negalima buvo žudyti savo vaikelio, ji būtu mylėjusi anūkėlį, nepaisant nieko... Kartais vaikai
bijo, pasipasakoti tėvams.. O be reikalo!
Ši moteris daugiau nebeturėjo vaikų. Ji alkoholikė, ji nelaiminga, ir ji iki šiol skaičiuoja, kiek metų dabar būtų buvę jos sūneliui metų, ne „vaisiui“, ne išprievartavimo pasekmei, o mylimam sūneliui, kuris kaip ir ji pati tapo smurto auka.... Bet praeities nesugrąžinsi....
Rašau visą tai, tam, kad būtų dar nors vienas argumentas gyvybės naudai: BLOGIS visada liks BLOGIŲ. Auksinio viduriuko tarp blogio ir gerumo nėra ir nebus... Net Biblijoje sakoma: „Nebūk nugalėtas blogių, bet nugalėk blogį GERUMU!”
Ši moteris daugiau nebeturėjo vaikų. Ji alkoholikė, ji nelaiminga, ir ji iki šiol skaičiuoja, kiek metų dabar būtų buvę jos sūneliui metų, ne „vaisiui“, ne išprievartavimo pasekmei, o mylimam sūneliui, kuris kaip ir ji pati tapo smurto auka.... Bet praeities nesugrąžinsi....
Rašau visą tai, tam, kad būtų dar nors vienas argumentas gyvybės naudai: BLOGIS visada liks BLOGIŲ. Auksinio viduriuko tarp blogio ir gerumo nėra ir nebus... Net Biblijoje sakoma: „Nebūk nugalėtas blogių, bet nugalėk blogį GERUMU!”
