Kažkada seniai, kai buvau labai jauna ir dar neturėjau vaikų, maniau, kad abortas - tiesiog paprasta medicininė procedūra, kurios pagalba galima pasireguliuoti savo gyvenimą, jeigu ką. Pirmą kartą susimasčiau, kai draugo mama trumpai papasakojo savo istoriją. Ji pasidarė abortą, nes manė, kad nesugebės viena auginti dviejų vaikų, bus sunku ir t. t. O po to visą gyvenimą graužėsi, kentėjo, nekentė savęs.... Juk ji pati gydytoja ir labai puikiai suprato ką padarė. Kita istorija buvo mano mamos. Ji pagimdė mane, mano sesę, o po to dar tris kartus laukėsi, tačiau įvyko persileidimai... Bet ji man papasakojo kaip ji mylėjo ir laukė tų vaikelių, kaip dabar ji norėtų visus juos turėti.... Tačiau buvo nelemta. Mano supvokimas apie abortą pamažu keitėsi. Tada tikrai dar nebuvau labai tikinti ir nemaniau, kad abortas yra didelė nuodėmė. Tiesiog įsivaizdavau kaip viskas vyksta. Kaip susijungia tos dvi ,,ląstelės", kaip jos vystosi ir kaip jos užauga į žmogų, jei likimas arba mama nenusprendžia kitaip. Ir galvojau tada - kokią aš turėčiau teisę neleisti tam vaikeliui gyventi? Juk aš, suaugęs žmogus, žinau kas gali būti po meilės nakties. Pagimdžiau 3 vaikus. Laukiausi 4 kartus. Antrajam mano vaikeliui nelemta buvo ateiti į šį pasaulį...Man tai buvo tragedija. Žinojau, kad visus vaikus - kiek Dievas duos gimdysiu. Pirmojo laukiausi ir pagimdžiau būdama studentė, dukrytė gimė iš karto po studijų, dar po 3 metų gimė sūnelis. Neplanavau nei vieno nėštumo - va dabar darysime vaiką :)Saugojomės natūraliais būdais ir ne visada pavykdavo :)Ir aš esu pati laimingiausia mama, nes niekada nekilo net mažytė mintis, kad galėčiau pakelti ranką prieš savo vaiką. Kai laukiausi trečiojo vaiko nuomonių buvo visokių, bet daugiausia - o kam tau? - juk porelę turite. Net kai kurie artimiausi žmonės sakė - oi, kokia nelaimė. Bet tokia jų nuomonė man buvo nesvarbi. Net akušerė per gimdymą stebėjosi - trečias vaikas? Ką namie turite? Porelę? Tai gal vyras kitas? :) :) :)Juokas pro ašaras....Labai esu laiminga, kad Dievas įdėjo man į širdį meilę savo dar negimusiems vaikams. Pagalvoju iki šiol ir pasimeldžiu už vaikelį, kuris mus paliko... Turiu draugių, kurios pasidarė abortą ir garužiasi iki šiol,kitos į tai žiūri labai paprastai, nepergyvena. Turiu draugę, kuri pasidariusi tris abortus visiškai nesigaili ir pasidarytų dar, jeigu reikėtų, nors sako, kad žino jog tai yra nuodėmė....Nežinau kodėl taip yra, kodėl skirtingas žmonių suvokimas apie tuos pačius dalykus....Norėčiau, kad visos moterys gerai pagalvotų prieš priimdamos lemtingą sprendimą. Neturiu teisės nei teisti, nei smerkti. Visi mes skirtingi. Ir visiems mums bus atlyginta už viską ten aukščiau...