Pseudoargumentai: abortų pateisinimas.
1. Vaikų auginimas reikalauja labai daug pinigų
„Gyvenimas dabar toks sunkus... O jus žinote, kiek kainuoja sauskelnės?!“, „Ką aš galėsiu duoti savo vaikui? Geriau jam iš viso negimti, negu gyventi skurde“...
Jeigu vaikus gimdytų tik pasiturinčios šeimos, daugiausia vaikų būtų tokiose šalyse, kaip Danija ir Švedija... Tai kodėl tada JAV šalyje, kur, iš vaikiškos pašalpos galima neblogai gyventi, per metus daroma 1,5 mln. abortų?.. Ogi tik todėl, jog populiariausia priežastis ta pati – ekonominiai sunkumai...Iš tikrųjų aborto problema nėra ekonominė problema. Tai pasirinkimo, pareigos, atsakomybės ir žmogiško egoizmo klausimas: pasirenkant abortą, laimi egoizmas.
Pamąstykim: jeigu mes pateisinam nekalto vaiko nužudymą (dėl finansinių jo išlaikymo sunkumų), tada kitas žingsnis būtų pateisinti pasenusių, neįgalių ar psichiškai nesveikų žmonių sunaikinimą. Būtent tokį veiksmo planą kadaise pasirinko Hitleris. Vėliau jis nusprendė atsikratyti žydų, čigonų, slavų, azijiečių...
Vaikai – tai ne tik išlaidos. Vaikai, kaip ir mes visi, yra vertybė – nepriklausomai nuo to, ką jie gali kam nors duoti... Visuomenė turi galvoti apie savo ateitį. Jeigu mes šiandien neturėsim vaikų, kas padės mums rytoj? Kas išties mums pagalbos ranką, kai mes pasensime ir negalėsim išlaikyti savęs? Kas pratęs mūsų darbus, kas apgins mus nuo nelaimių?.. O jeigu mes žudysim juos šiandien, argi jie nenuspręs (remiantys mūsų pavyzdžių) atsikratyti mūsų rytoj, kai mes pasensime ?..
Prisiminkime liaudies išmintį - Dievas davė vaiką, Dievas duos ir vaikui. Paprastai, kol mes neturime kokios nors paskatos, (pavyzdžiui, vaiko...) mes nelabai stengiamės pasiekti tam tikrą tikslą, pavyzdžiui, užsidirbti daugiau pinigų... Argi ne taip? Be to, niekas negali žinoti, ką mums padovanos gyvenimas savaitės bėgyje, už mėnesio, už trijų metų (naują darbą, artimųjų palaikymą)... Bet kai kuriems žmonėms yra tiesiog patogiau ir neturėti tokių paskatų, nes tuomet nereikia stengtis kažką daryti, galima tiesiog patogiai sau gyventi taip, kaip gyveno iki šiol...
2. Nenorimas vaikas
„Aš noriu būti savo gyvenimo šeimininke: universitetas, darbas, būtas, mašina... o apie vaikus pamąstysiu vėliau. Meilė ateina netikėtai, bet vaikus galima planuoti“.
„Nenorimas vaikas“... Kokie baisūs žodžiai! Požiūris – noriu, o gal nenoriu – turėti vaikutį – prilygina gyvą žmogų (vaikutį) - daiktui, kuris egzistuos tik tuomet, kai kas nors norės jį turėti daugiau už kokį nors kitą daiktą (būtą, mašiną)...
Jeigu į pasaulį galėtu atkeliauti tik suplanuoti vaikai, daugelis iš mūsų tiesiog nebūtų gimęs. Psichologiniai tyrimai rodo, kad didžioji dalis vaikų, patiriančių šeimoje fizinį smurtą, buvo laukiami ir suplanuoti: tėvai žiauriai su jais elgdavosi tik todėl, kad jie nepateisindavo jų lūkesčių... Paradoksas, ar ne?..
Net ir planuotas nėštumas gali tapti nenorimu (pavyzdžiui: dėl moters sveikatos pablogėjimo arba pasikeitusios ekonominės situacijos). Ir atvirkščiai, nėštumas, kuris iš pradžių buvo nenorimas, gali padovanoti mylimą vaiką. Svarbu žinoti, kad 8-14 nėštumo savaite būsimą motiną gali užklupti depresija (dėl fiziologinių ir socialinių priežasčių) ir moters sugebėjimas priimti protingus sprendimus (šiuo momentu) ženkliai sumažėja. Bet būtent šiuo metu jį dažniausiai priima sprendimą dėl aborto – todėl širdingai prašom: nepalikti moters šioje situacijoje vienos! Jai labai reikia Jūsų meilės, šilumos ir palaikymo!
3. O jeigu jis turės negalią?
„Gydytojas pasakė, kad jis gali turėti negalią...“
Pabandykim įsivaizduoti tokią situaciją: motina savyje nešioja vaiką, turintį kokį nors fizinį trukumą. Jeigu šis trukumas bus nustatytas, dar vaikui esant motinos įsčiose, vaiką tikriausiai nužudys, neleis jam gimti, vien tik dėl fizinio trukumo... Tačiau, jeigu diagnozė nebus laiku nustatyta ir gims neįgalus vaikas – ir jus jį laikysite rankose, ar jus sutiksit jį nužudyti dabar??? Juk gimęs vaikas, ir vaikas iki gimdymo – tai tas pats vaikas...
Abortas dėl kurio nors fizinio trukumo prilygsta paciento nužudymui vietoj gydymo. Šiandien mes visi esam jauni ir sveiki, tačiau rytoj gali atsitikti bet kokia nelaimė: avarija kelyje, infarktas, insultas, nelaimingas atsitikimas – ir praėjus savaitei, jaunas ir sveikas žmogus gali virsti neįgaliu silpnu asmeniu, visiškai priklausančiu nuo kitų...
Jeigu mes manome, kad galima naikinti fizinius trukumus turinčius vaikus iki jų gimimo, mes turime būti pasiruošę, jog kas nors nuspręs sunaikinti ir mus, kai mes busim silpni ir bejėgiai.
Bendruomenės humaniškumo laipsnį parodo tai, kaip žmonės elgiasi su silpniausiais nariais – vaikais, pasenusiais bei neįgaliais žmonėmis...
Juk jeigu galima naikinti silpniausius, tai kodėl negalima naikinti visų kitų?
Be to, teko skaityti daug istorijų, kai gydytojai suklydo, jie siūlė moterims padaryti abortus, o ne paisant nieko, šioms moterims gimė sveiki vaikai...
Ir paskutinis momentas – ne paslaptis, kad po aborto kai kurios moterys negali turėti vaikų… Tai vis gi, kas geriau – neleisti gimti vienam (gal būt visiškai sveikam vaikui!) ir tapti nevaisingai, arba vis dėl to tapti mama?..
Lymantės istroija
Monikos eilėraštis
4. Pasirinkimo teisė
„Tai mano gyvenimas, tai mano kūnas. Aš turiu teisę pasirinkti – būti man mama ar nebūti “.
Kai kalbame apie pasirinkimą, turime omeny, kad egzistuoja dvi alternatyvos, vieną iš kurių mes galėtumėm pasirinkti. Nėštumo atveju moteris jau neturi tokio pasirinkimo – būti ar nebūti motina. Ji JAU yra motina, nes jos vaikas jau egzistuoja ir jau auga. Ji tik gali pasirinkti, kaip vaikas paliks jos įsčias – ar jis išeis gyvas gimdymo metu arba jį negyvą ištrauks gabalas po gabalo aborto metu...
Pasirinkimas, kurį daro nėščia moteris – tai pasirinkimas tarp gyvybės ir mirties.
Nuo ko priklauso šis pasirinkimas?
Bet kuris žmogaus sprendimas remiasi tuo, ką kiekvienas iš mūsų galvoja apie save ir apie savo vietą gyvenime (t.y. kaip mes suprantame savo asmenybės ir savo gyvenimo vertę.) Teisingas savo vertės suvokimas padeda tinkamai pasirinkti prioritetus ir priimti teisingus sprendimus. O realus savo gyvybės vertės suvokimas moko branginti kito žmogaus gyvybę, taip pat ir dar negimusio vaiko. Nes kiekvieno žmogaus gyvybė - NEĮKAINOJAMA!
Žmogus, nesuvokiantis savo asmenybės vertės, gyvena tik dabartimi.
Žmogus, kuris žino realią savo gyvybės vertę, ne tik vystys savo gebėjimus, bet ir stengsis pakeisti aplinkinį pasaulį.
O pats nuostabiausias būdas realizuoti savo asmenybę – tai dalyvauti kito žmogaus – savo vaiko – asmenybės sukūrime ir vystyme.
5. Nėštumas po išprievartavimo
Kažkodėl yra manoma, kad po išprievartavimo pastojusi moteris būtinai turi atsikratyti vaikelio. Dažniausiai tai yra argumentuojama tuo, kad toks vaikas niekada nebus mylimas, kad smurto auka visą gyvenimą negalės pamiršti apie kažkada išgyventą siaubą, nes vaikas iš veido bus panašus į savo biologinį tėvą ir pan.
Visų pirma, pastojimas po seksualinio smurto yra pakankamai retas dalykas, to yra kelios priežastys:
Bet jeigu moteris vis dėlto pastojo... Dr. Sandra Makhorn atliko tyrimą, kuriame dalyvavo, pastojusios po išprievartavimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad 75-85% aukų IŠSAUGOJO savo vaikų gyvybes! Paradoksalu, ar ne? Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Apie 70% apklaustųjų motyvavo savo pasirinkimą labai paprastai: ABORTAS - TAI DAR VIENAS SMURTO AKTAS prieš jų kūnus ir vaikus. Moteriai, kurį patyrė smurtą, daug lengviau suprasti savo dar negimusį kūdikį - juk ji puikiai prisimena kas yra bejėgiškumas, negalėjimas pasipriešinti, skausmas...
Vienas iš populiariausių mitų - kad motina pastoviai matys smurtautojo bruožus vaiko veide ir negalės jo priimti ir mylėti. Nesiginčysim (tai būdinga kai kurioms motinoms-aukoms, tačiau ne visoms). Bet tai nėra vienintelis tokios rimtos problemos - kaip psichologinė trauma po išprievartavimo - aspektas. Nereikia pamiršti, kad moteris gali pradėti bijoti visų vyrų apskritai (arba jaustis nesaugiai, kai šalia yra koks nors vyras). Bet nė vienas psichologas, padedantis moteriai po seksualinio smurto, nesiūlo jai, pavyzdžiui, įsigyti šautuvą ir žudyti visus vyrus, kuriuos ji sutiks!!! Netgi prievartautojas nenuteisiamas mirties bausme... O tai kodėl nužudomas nekaltas kūdikėlis!?.. Vietoj to, kad padėti moteriai suvokti savo jausmus ir pamilti mažylį, dažniausiai jai siūlo jo atsikratyti... O juk būtų ne taip jau ir sunku ją palaikyti ir padėti jai išsaugoti vaiko gyvybę! Ir tai gali padaryti tėvai, draugai, psichologai... Moteriai tokioje situacijoje reikia tiesiog palaikymo ir supratimo.
Ir nereikia pamiršti, kad abortas - tai ne stebuklingas vaistas nuo išprievartavimo pasekmių... Viens,du, trys - ir tu nesi nėščia... Bet tai nereiškia, kad NEBUVAI nėščia ir kad tų baisių momentų (kai prasidėjo nėštumas) niekada nebuvo... be to, kažkodėl yra pamirštama, kad abortas - tai operacija, susijusi su nemaloniais fiziniais pojūčiais. ir kas svarbu - su pojūčiais būtent toje moters kūno vietoje, kuri neseniai patyrė pažeminantį ir skausmingą seksualinį smurtą!.. Susimąstykit... Nepažįstama ir nejauki aplinka, nepatogi ir pažeminanti poza su pakeltomis kojomis, nepažįstamas žmogus su kauke (dažnai vyras), kažką darantis TOJE VIETOJE... O narkozė irgi turi minusų - moteris nebegali kontroliuoti situacijos ir tampa visiškai bejėgė... Ir netgi jeigu ji persigalvos, ji jau nieko negalės pakeisti, nes jau tikriausiai bus per vėlu...
Be to, ir išprievartavimo, ir aborto atveju moteris nesąmoningai jaučia, kad iš jos yra kažkas atimama. Išprievartavimo metu - skaistumas (nebūtinai nekaltybė - greičiausiai yra pažeidžiama jos lytinė laisvė, nepriklausomybė), o aborto atveju - vaikas. Todėl, kaip parodo tyrimai, seksualinį smurtą patyrusios moterys sunkiau išgyvena abortą negu kitos moterys.
Nereikia pamiršti ir dar apie vieną aborto aspektą. Dažnai po jo moterys išgyvena tam tikras emocijas: "nešvarumo", kaltės jausmą, jai atrodo, kad aplinkiniai ją smerkia, antipatiją vyrams ("čia viskas dėl jo...")... ir kaip gi vieno neigiamo išgyvenimo pastiprinimas kitu (analogišku) gali padėti moteriai atsigauti po seksualinio smurto???
O kaip gi nėštumas? Taip, jis - kaip pasekmė - primena apie įvykusi smurtą. Be to, gimus kūdikiui aukos gyvenimas pasikeičia, dažnai pradžioje būna nelengva (kaip ir visoms mamytėms:) ). Bet šioje situacijoje tai daugiau privalumas negu trukumas, nes graužimuisi ir liūdnoms mintims laiko nelieka. Moteris, augindama mažylį, pirmiausiai įrodo sau pačiai, kad galima neutralizuoti blogį gerumu. daugumai aukų tam, kad atsikratyti sunkių jausmų, reikia suvokti, kad "Aš ne tokia, kaip prievartautojas! aš visiems įrodysiu, kad aš geresnė už jį!.. Jis elgėsi egoistiškai ir pagal savo instinktus, o aš busiu pasiaukojanti ir dosni. Jis atėmė, aš padovanosiu (gyvybę). Jis buvo žiaurus - aš busiu švelni ir mylinti. Aš - geresnė, aš - ne tokia kaip jis!".
Tai ir būtų geriausias vaistas nuo psichologinės traumos. Meilė kūdikiui išgydys sielos žaizdas... Būtent meilė, o ne bandymas viską pamiršti ir gyventi kaip anksčiau. Nes netgi jeigu pamiršit, tai ne reiškia, kad išsigydysit. jeigu norite išsigydyti, reikia ĮVEIKTI savo širdies skausmą. čia jums padės tik meilė... meilė jūsų vaikui.
Mielos moterys, jeigu jums teko išgyventi šį siaubą - seksualinį smurtą - ir jūs pastojote, neskubėkite!.. Neskubėkite patikėti aplinkinių žmonių, kurie siūlo jums pasidaryti abortą, žodžiais, kad šis vaikas sugadins jums gyvenimą, kad niekada negalėsite jo pamilti, nes jis primins jums skriaudėją... Nejaugi ši maža nekalta būtybė, kol kas saugiai mieganti jūsų iščiose, primena tą niekšą??? Nuo jo mažiukas gavo tik vieną ląstelę, visą kitą jam davėte Jūs. Pusė jo genų - jūsų ir nereikia tikėti baisiomis istorijomis apie blogą paveldimumą: jūsų kūdikis užaugs ir bus panašus į jus, viskas priklausys nuo jūsų meilės ir nuo to, kaip jūs jį auklėsit. O jūsų vaikelis jau dabar be galo jus myli!
Moterų istorijos
Mes norime pasidalinti su jumis trijų moterų istorijomis: jos visos skirtingos - skirtingi likimai... Jas sieja tik vienas dalykas - patirtas seksualinis smurtas ir nėštumas...
Julija Džeinė Marija
Pagalba
Jeigu jus patyrėte seksualinį smurtą, skambinkite nemokamais psichologinės pagalbos telefonų numeriais: juos rasite čia.
Parengta pagal www.noabort.net ir provita.vdu.lt
1. Vaikų auginimas reikalauja labai daug pinigų
„Gyvenimas dabar toks sunkus... O jus žinote, kiek kainuoja sauskelnės?!“, „Ką aš galėsiu duoti savo vaikui? Geriau jam iš viso negimti, negu gyventi skurde“...
Jeigu vaikus gimdytų tik pasiturinčios šeimos, daugiausia vaikų būtų tokiose šalyse, kaip Danija ir Švedija... Tai kodėl tada JAV šalyje, kur, iš vaikiškos pašalpos galima neblogai gyventi, per metus daroma 1,5 mln. abortų?.. Ogi tik todėl, jog populiariausia priežastis ta pati – ekonominiai sunkumai...Iš tikrųjų aborto problema nėra ekonominė problema. Tai pasirinkimo, pareigos, atsakomybės ir žmogiško egoizmo klausimas: pasirenkant abortą, laimi egoizmas.
Pamąstykim: jeigu mes pateisinam nekalto vaiko nužudymą (dėl finansinių jo išlaikymo sunkumų), tada kitas žingsnis būtų pateisinti pasenusių, neįgalių ar psichiškai nesveikų žmonių sunaikinimą. Būtent tokį veiksmo planą kadaise pasirinko Hitleris. Vėliau jis nusprendė atsikratyti žydų, čigonų, slavų, azijiečių...
Vaikai – tai ne tik išlaidos. Vaikai, kaip ir mes visi, yra vertybė – nepriklausomai nuo to, ką jie gali kam nors duoti... Visuomenė turi galvoti apie savo ateitį. Jeigu mes šiandien neturėsim vaikų, kas padės mums rytoj? Kas išties mums pagalbos ranką, kai mes pasensime ir negalėsim išlaikyti savęs? Kas pratęs mūsų darbus, kas apgins mus nuo nelaimių?.. O jeigu mes žudysim juos šiandien, argi jie nenuspręs (remiantys mūsų pavyzdžių) atsikratyti mūsų rytoj, kai mes pasensime ?..
Prisiminkime liaudies išmintį - Dievas davė vaiką, Dievas duos ir vaikui. Paprastai, kol mes neturime kokios nors paskatos, (pavyzdžiui, vaiko...) mes nelabai stengiamės pasiekti tam tikrą tikslą, pavyzdžiui, užsidirbti daugiau pinigų... Argi ne taip? Be to, niekas negali žinoti, ką mums padovanos gyvenimas savaitės bėgyje, už mėnesio, už trijų metų (naują darbą, artimųjų palaikymą)... Bet kai kuriems žmonėms yra tiesiog patogiau ir neturėti tokių paskatų, nes tuomet nereikia stengtis kažką daryti, galima tiesiog patogiai sau gyventi taip, kaip gyveno iki šiol...
2. Nenorimas vaikas
„Aš noriu būti savo gyvenimo šeimininke: universitetas, darbas, būtas, mašina... o apie vaikus pamąstysiu vėliau. Meilė ateina netikėtai, bet vaikus galima planuoti“.
„Nenorimas vaikas“... Kokie baisūs žodžiai! Požiūris – noriu, o gal nenoriu – turėti vaikutį – prilygina gyvą žmogų (vaikutį) - daiktui, kuris egzistuos tik tuomet, kai kas nors norės jį turėti daugiau už kokį nors kitą daiktą (būtą, mašiną)...
Jeigu į pasaulį galėtu atkeliauti tik suplanuoti vaikai, daugelis iš mūsų tiesiog nebūtų gimęs. Psichologiniai tyrimai rodo, kad didžioji dalis vaikų, patiriančių šeimoje fizinį smurtą, buvo laukiami ir suplanuoti: tėvai žiauriai su jais elgdavosi tik todėl, kad jie nepateisindavo jų lūkesčių... Paradoksas, ar ne?..
Net ir planuotas nėštumas gali tapti nenorimu (pavyzdžiui: dėl moters sveikatos pablogėjimo arba pasikeitusios ekonominės situacijos). Ir atvirkščiai, nėštumas, kuris iš pradžių buvo nenorimas, gali padovanoti mylimą vaiką. Svarbu žinoti, kad 8-14 nėštumo savaite būsimą motiną gali užklupti depresija (dėl fiziologinių ir socialinių priežasčių) ir moters sugebėjimas priimti protingus sprendimus (šiuo momentu) ženkliai sumažėja. Bet būtent šiuo metu jį dažniausiai priima sprendimą dėl aborto – todėl širdingai prašom: nepalikti moters šioje situacijoje vienos! Jai labai reikia Jūsų meilės, šilumos ir palaikymo!
3. O jeigu jis turės negalią?
„Gydytojas pasakė, kad jis gali turėti negalią...“
Pabandykim įsivaizduoti tokią situaciją: motina savyje nešioja vaiką, turintį kokį nors fizinį trukumą. Jeigu šis trukumas bus nustatytas, dar vaikui esant motinos įsčiose, vaiką tikriausiai nužudys, neleis jam gimti, vien tik dėl fizinio trukumo... Tačiau, jeigu diagnozė nebus laiku nustatyta ir gims neįgalus vaikas – ir jus jį laikysite rankose, ar jus sutiksit jį nužudyti dabar??? Juk gimęs vaikas, ir vaikas iki gimdymo – tai tas pats vaikas...
Abortas dėl kurio nors fizinio trukumo prilygsta paciento nužudymui vietoj gydymo. Šiandien mes visi esam jauni ir sveiki, tačiau rytoj gali atsitikti bet kokia nelaimė: avarija kelyje, infarktas, insultas, nelaimingas atsitikimas – ir praėjus savaitei, jaunas ir sveikas žmogus gali virsti neįgaliu silpnu asmeniu, visiškai priklausančiu nuo kitų...
Jeigu mes manome, kad galima naikinti fizinius trukumus turinčius vaikus iki jų gimimo, mes turime būti pasiruošę, jog kas nors nuspręs sunaikinti ir mus, kai mes busim silpni ir bejėgiai.
Bendruomenės humaniškumo laipsnį parodo tai, kaip žmonės elgiasi su silpniausiais nariais – vaikais, pasenusiais bei neįgaliais žmonėmis...
Juk jeigu galima naikinti silpniausius, tai kodėl negalima naikinti visų kitų?
Be to, teko skaityti daug istorijų, kai gydytojai suklydo, jie siūlė moterims padaryti abortus, o ne paisant nieko, šioms moterims gimė sveiki vaikai...
Ir paskutinis momentas – ne paslaptis, kad po aborto kai kurios moterys negali turėti vaikų… Tai vis gi, kas geriau – neleisti gimti vienam (gal būt visiškai sveikam vaikui!) ir tapti nevaisingai, arba vis dėl to tapti mama?..
Lymantės istroija
Monikos eilėraštis
4. Pasirinkimo teisė
„Tai mano gyvenimas, tai mano kūnas. Aš turiu teisę pasirinkti – būti man mama ar nebūti “.
Kai kalbame apie pasirinkimą, turime omeny, kad egzistuoja dvi alternatyvos, vieną iš kurių mes galėtumėm pasirinkti. Nėštumo atveju moteris jau neturi tokio pasirinkimo – būti ar nebūti motina. Ji JAU yra motina, nes jos vaikas jau egzistuoja ir jau auga. Ji tik gali pasirinkti, kaip vaikas paliks jos įsčias – ar jis išeis gyvas gimdymo metu arba jį negyvą ištrauks gabalas po gabalo aborto metu...
Pasirinkimas, kurį daro nėščia moteris – tai pasirinkimas tarp gyvybės ir mirties.
Nuo ko priklauso šis pasirinkimas?
Bet kuris žmogaus sprendimas remiasi tuo, ką kiekvienas iš mūsų galvoja apie save ir apie savo vietą gyvenime (t.y. kaip mes suprantame savo asmenybės ir savo gyvenimo vertę.) Teisingas savo vertės suvokimas padeda tinkamai pasirinkti prioritetus ir priimti teisingus sprendimus. O realus savo gyvybės vertės suvokimas moko branginti kito žmogaus gyvybę, taip pat ir dar negimusio vaiko. Nes kiekvieno žmogaus gyvybė - NEĮKAINOJAMA!
Žmogus, nesuvokiantis savo asmenybės vertės, gyvena tik dabartimi.
Žmogus, kuris žino realią savo gyvybės vertę, ne tik vystys savo gebėjimus, bet ir stengsis pakeisti aplinkinį pasaulį.
O pats nuostabiausias būdas realizuoti savo asmenybę – tai dalyvauti kito žmogaus – savo vaiko – asmenybės sukūrime ir vystyme.
5. Nėštumas po išprievartavimo
Kažkodėl yra manoma, kad po išprievartavimo pastojusi moteris būtinai turi atsikratyti vaikelio. Dažniausiai tai yra argumentuojama tuo, kad toks vaikas niekada nebus mylimas, kad smurto auka visą gyvenimą negalės pamiršti apie kažkada išgyventą siaubą, nes vaikas iš veido bus panašus į savo biologinį tėvą ir pan.
Visų pirma, pastojimas po seksualinio smurto yra pakankamai retas dalykas, to yra kelios priežastys:
- išprievartavimo metu neįvyksta šimtaprocentinė lytinė jungtis;
- maža tikimybė, kad tai atsitinka vaisingomis dienomis (1-2 dienos iš 28 dienų ciklo);
- medicininiai tyrimai rodo, kad moteris, išgyvendama emocinę traumą, pavyzdžiui, išprievartavimą, neovuliuoja, nors pagal laiką turėtų ovuliuoti (ši hipotezė buvo patikrinta nacių per II pasaulinį karą. Jie atrinko moteris, kurioms turėjo prasidėti ovuliaciją, ir uždarė jas į dujų kamerą tariamam nužudymui. Po to ištyrė, kokį poveikį ši žiauri apgaulė turėjo jų ovuliacijai. Pasirodė, kad dauguma šių moterų neovuliavo).
Bet jeigu moteris vis dėlto pastojo... Dr. Sandra Makhorn atliko tyrimą, kuriame dalyvavo, pastojusios po išprievartavimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad 75-85% aukų IŠSAUGOJO savo vaikų gyvybes! Paradoksalu, ar ne? Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Apie 70% apklaustųjų motyvavo savo pasirinkimą labai paprastai: ABORTAS - TAI DAR VIENAS SMURTO AKTAS prieš jų kūnus ir vaikus. Moteriai, kurį patyrė smurtą, daug lengviau suprasti savo dar negimusį kūdikį - juk ji puikiai prisimena kas yra bejėgiškumas, negalėjimas pasipriešinti, skausmas...
Vienas iš populiariausių mitų - kad motina pastoviai matys smurtautojo bruožus vaiko veide ir negalės jo priimti ir mylėti. Nesiginčysim (tai būdinga kai kurioms motinoms-aukoms, tačiau ne visoms). Bet tai nėra vienintelis tokios rimtos problemos - kaip psichologinė trauma po išprievartavimo - aspektas. Nereikia pamiršti, kad moteris gali pradėti bijoti visų vyrų apskritai (arba jaustis nesaugiai, kai šalia yra koks nors vyras). Bet nė vienas psichologas, padedantis moteriai po seksualinio smurto, nesiūlo jai, pavyzdžiui, įsigyti šautuvą ir žudyti visus vyrus, kuriuos ji sutiks!!! Netgi prievartautojas nenuteisiamas mirties bausme... O tai kodėl nužudomas nekaltas kūdikėlis!?.. Vietoj to, kad padėti moteriai suvokti savo jausmus ir pamilti mažylį, dažniausiai jai siūlo jo atsikratyti... O juk būtų ne taip jau ir sunku ją palaikyti ir padėti jai išsaugoti vaiko gyvybę! Ir tai gali padaryti tėvai, draugai, psichologai... Moteriai tokioje situacijoje reikia tiesiog palaikymo ir supratimo.
Ir nereikia pamiršti, kad abortas - tai ne stebuklingas vaistas nuo išprievartavimo pasekmių... Viens,du, trys - ir tu nesi nėščia... Bet tai nereiškia, kad NEBUVAI nėščia ir kad tų baisių momentų (kai prasidėjo nėštumas) niekada nebuvo... be to, kažkodėl yra pamirštama, kad abortas - tai operacija, susijusi su nemaloniais fiziniais pojūčiais. ir kas svarbu - su pojūčiais būtent toje moters kūno vietoje, kuri neseniai patyrė pažeminantį ir skausmingą seksualinį smurtą!.. Susimąstykit... Nepažįstama ir nejauki aplinka, nepatogi ir pažeminanti poza su pakeltomis kojomis, nepažįstamas žmogus su kauke (dažnai vyras), kažką darantis TOJE VIETOJE... O narkozė irgi turi minusų - moteris nebegali kontroliuoti situacijos ir tampa visiškai bejėgė... Ir netgi jeigu ji persigalvos, ji jau nieko negalės pakeisti, nes jau tikriausiai bus per vėlu...
Be to, ir išprievartavimo, ir aborto atveju moteris nesąmoningai jaučia, kad iš jos yra kažkas atimama. Išprievartavimo metu - skaistumas (nebūtinai nekaltybė - greičiausiai yra pažeidžiama jos lytinė laisvė, nepriklausomybė), o aborto atveju - vaikas. Todėl, kaip parodo tyrimai, seksualinį smurtą patyrusios moterys sunkiau išgyvena abortą negu kitos moterys.
Nereikia pamiršti ir dar apie vieną aborto aspektą. Dažnai po jo moterys išgyvena tam tikras emocijas: "nešvarumo", kaltės jausmą, jai atrodo, kad aplinkiniai ją smerkia, antipatiją vyrams ("čia viskas dėl jo...")... ir kaip gi vieno neigiamo išgyvenimo pastiprinimas kitu (analogišku) gali padėti moteriai atsigauti po seksualinio smurto???
O kaip gi nėštumas? Taip, jis - kaip pasekmė - primena apie įvykusi smurtą. Be to, gimus kūdikiui aukos gyvenimas pasikeičia, dažnai pradžioje būna nelengva (kaip ir visoms mamytėms:) ). Bet šioje situacijoje tai daugiau privalumas negu trukumas, nes graužimuisi ir liūdnoms mintims laiko nelieka. Moteris, augindama mažylį, pirmiausiai įrodo sau pačiai, kad galima neutralizuoti blogį gerumu. daugumai aukų tam, kad atsikratyti sunkių jausmų, reikia suvokti, kad "Aš ne tokia, kaip prievartautojas! aš visiems įrodysiu, kad aš geresnė už jį!.. Jis elgėsi egoistiškai ir pagal savo instinktus, o aš busiu pasiaukojanti ir dosni. Jis atėmė, aš padovanosiu (gyvybę). Jis buvo žiaurus - aš busiu švelni ir mylinti. Aš - geresnė, aš - ne tokia kaip jis!".
Tai ir būtų geriausias vaistas nuo psichologinės traumos. Meilė kūdikiui išgydys sielos žaizdas... Būtent meilė, o ne bandymas viską pamiršti ir gyventi kaip anksčiau. Nes netgi jeigu pamiršit, tai ne reiškia, kad išsigydysit. jeigu norite išsigydyti, reikia ĮVEIKTI savo širdies skausmą. čia jums padės tik meilė... meilė jūsų vaikui.
Mielos moterys, jeigu jums teko išgyventi šį siaubą - seksualinį smurtą - ir jūs pastojote, neskubėkite!.. Neskubėkite patikėti aplinkinių žmonių, kurie siūlo jums pasidaryti abortą, žodžiais, kad šis vaikas sugadins jums gyvenimą, kad niekada negalėsite jo pamilti, nes jis primins jums skriaudėją... Nejaugi ši maža nekalta būtybė, kol kas saugiai mieganti jūsų iščiose, primena tą niekšą??? Nuo jo mažiukas gavo tik vieną ląstelę, visą kitą jam davėte Jūs. Pusė jo genų - jūsų ir nereikia tikėti baisiomis istorijomis apie blogą paveldimumą: jūsų kūdikis užaugs ir bus panašus į jus, viskas priklausys nuo jūsų meilės ir nuo to, kaip jūs jį auklėsit. O jūsų vaikelis jau dabar be galo jus myli!
Moterų istorijos
Mes norime pasidalinti su jumis trijų moterų istorijomis: jos visos skirtingos - skirtingi likimai... Jas sieja tik vienas dalykas - patirtas seksualinis smurtas ir nėštumas...
Julija Džeinė Marija
Pagalba
Jeigu jus patyrėte seksualinį smurtą, skambinkite nemokamais psichologinės pagalbos telefonų numeriais: juos rasite čia.
Parengta pagal www.noabort.net ir provita.vdu.lt