• Pradžia
    • Apie mus
    • Naujienos
    • Svetainės planas
  • Nėštumo kalendorius
    • Kaip vystosi mažiukas
  • Apie abortą
    • Apie abortus trumpai
    • Abortų rūšys
    • Nuotraukos (nuorodos į nuotraukas)
    • Pseudoargumentai: abortų pateisinimas >
      • Kitoks vaikas>
        • Monikos eilėraštis
        • Lymantės istorija
    • Audio ir video medžiaga
    • Negimusio kūdikėlio laiškas mamai
    • Poabortinis sindromas
  • Neišgalvotos istorijos
    • Urtės istorija
    • Monikos istorija
    • Solveigos istorija
    • Renatos istorija
    • Julijos istorija
    • Džeinės istorija
    • Marijos istorija
    • Margaritos istorija
    • Leonoros istorija
  • Kur ieškoti pagalbos
  • Kita
    • Apie kontracepciją>
      • Laktacinė amenorėja
      • Periodinis susilaikymas>
        • Temperatūrinis metodas
        • Gleivių metodas
        • Simptoterminis metodas
        • Kalendorinis metodas
      • Oralinė kontracepcija
      • Gimdos spiralės
      • Šaltiniai
    • Nėštumo patologijos>
      • Negimdinis nėštumas
      • Nesivystantis nėštumas
      • Moterų istorijos>
        • Luka
        • Regina
        • Alba
    • Testai
    • Forumas
    • Bendraminčiai
    • Kontaktai
Aš renkuosi laimę...              O tu?..

_Temperatūrinis metodas

_
Temperatūrinis metodas – kontracepcijos būdas, kuris remiasi kasdieniu moters temperatūros matavimu iš ryto, siekiant nustatyti vaisingąsias dienas. Temperatūra matuojama reguliariai – kas dieną iš ryto. Metodo esmė: kūno temperatūra įvykus ovuliacijai ima kilti, todėl šiuo metodu yra nustatoma, kada baigiasi vaisingasis moters laikotarpis.

Pagrindinė taisyklė:

Nevaisinga diena yra ta, kurią temperatūra būna pakilusi bent 0,2 °C aukščiau nei didžiausia temperatūra iš 6 dienų laikotarpio prieš temperatūros pakilimą (spėjamą ovuliaciją). Be to, kadangi ovuliacija įvyksta laikotarpyje „3 dienos iki pakilimo – 2 dienos po pakilimo“, ir nežinia, kurią būtent, todėl reikia palaukti, kad būtų praėjusios trys dienos po temperatūros pakilimo.

Išimtys:
  • jeigu temperatūra pakyla tik 0,1 °C per visas tris dienas po pakilimo, tai reikia palaukti dar vieną dieną, ir jeigu tądien temperatūra vis dar aukštesnė ta pačia 0,1 °C, diena laikoma nevaisinga;
  • jei temperatūra pakilo 0,2 °C, paskui kiek nukrito, o paskui vėl pakilo 0,2 °C aukščiau nei 6 dienų laikotarpio maksimumas iki (pirmojo) pakilimo, tai galioja pagrindinė taisyklė, tik „išbraukiant“ tą laikiną temperatūros nukritimą (ir atitinkamai, pirmoji nevaisinga diena nukeliama viena diena vėliau nei pagrindinei taisyklei).

Metodo reikalavimai:
  • temperatūrą reikia matuoti kas rytą (net ir mėnesinių metu), dar neatsikėlus (jeigu atsikelti labai būtina, pvz., į tualetą, tuomet paskui vėl reikia atsigulti ir matuoti temperatūrą praėjus bent pusvalandžiui), nevalgius ir negėrus;
  • pagal galimybes, matuoti patartina pusės dešimtosios laipsnio (pvz., 36,5–36,55–36,6 °C ir t.t) tikslumu, termometrų nepatartina kaitalioti;
  • matuojama toje pačioje kūno vietoje: arba burnoje (po liežuviu), arba išangėje, arba makštyje. Matavimai pažastyje nėra pakankamai tikslūs;
  • visi termometro rodmenys, svarbios aplinkybės (pvz., vakarėliai, šokiai, parūkymas ar alkoholio vartojimas vakare, darbo laiko pokyčiai, dvasiniai išgyvenimai ir kt.) ir nukrypimai nuo reikalavimų fiksuotini dienoraštyje – tai padeda lengviau įvertinti temperatūros svyravimus.


Šaltinis: Wikipedia
Powered by Create your own unique website with customizable templates.
www.stats.lt - Lankomumo statistika, reitingai, skaitliukas